LAPIŲ LAISVĖS PAMINKLAS


2006 m. pradžioje vyko gal jau trečioji parašų rinkimo akcija ir buvo surinkta virš 600 žmonių parašų ir persiųsta šį kartą Lietuvos vyriausybei. Žmonės pasirašė, kad vyriausybė atstatytų istorinį teisingumą Lapėse, - kad Laisvės paminklas būtų atstatytas jam priklausančioje vietoje. Tai labai didelis skaičius pagal Lapių gyventojų skaičių. Proporcingai Vilniuje tai sudarytų 300 000 parašų, o Kaune - 200 000. Vyriausybė į provincijos žmonių lūkesčius neatsiliepė.   2006 m. į valstybės biudžetą surinkta 14,6 mlrd. Lt pajamų (be ES paramos lėšų), tai yra 882,3 mln. Lt, arba 6,4 proc. daugiau nei buvo planuota (13,76 mlrd. Lt), praneša Finansų ministerija. O pinigų Lapų Laisvės paminklui nėra...
2007 m. buvo surinkti 534 parašai ir sausio 17 d. paštu išsiųsti adresatui. Šį kartą rinkiminės apygardos, kuriose yra Lapės, išrinktam Seimo nariui, tapusiam Seimo pirmininku, - Viktorui Muntianui. Tekstas, kurį pasirašė žmonės, buvo toks:  PRAŠYMAS DĖL LAPIŲ LAISVĖS PAMINKLO ATSTATYMO
2007-01-13
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI VIKTORUI MUNTIANUI
Lietuvos Respublikos Seimas Kodas 8860529 Gedimino pr. 53 LT- 01109 Vilnius
Šiuo metu Lietuvoje liko neatstatytas vienintelis Laisvės paminklas Lapėse jam teisėtai priklausančioje vietoje. Mes - už vertybinio paveldo, atminties palikimo išsaugojimą ateinančioms kartoms, jaunimo dorovinį ugdymą.
Prašome Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko padėti atstatyti istorinį paminklą Lapėse.
2007 06 14, minint Lietuvos gyventojų trėmimų pradžią, buvo atidengta memorialinė lenta, kuri rodo okupacinio komunistinio režimo vieną iš vandališkų darbų Lapėse. Taip pat primena Centrinės ir Kauno r. valdžių abejingumą atstatant komunistinių barbarų sunaikintą Laisvės paminklą.

Lapių klebonas Robertas Skrinskas: Vertybės ir Laisvės paminklas Lapėse

Sausio 13, vasario 16, kovo 11, gegužės 8-9 dienų minėjimai, birželio 14, KGB rezervistų, informatorių ir kolaborantų aukšti valstybiniai postai, politikų įvairūs skandalai, prorusiški istorijos vadovėliai, aukštosios mokyklos su Maskvos programomis, demografinė žiema (,,išsivaikščiojanti Lietuva“) bei kiti įvykiai atskleidė  Lietuvos ir lietuvio identiteto, tapatybės krizę (,,lietuviškai kalbantis rusas“), savigarbos, savivertės, pilnavertiškumo, autentiškumo stoką, valstybingumo eroziją ir irimą. Patiriame didžiulį spaudimą: Rusijos propagandą ir ardomąjį darbą, ES ir JT feminisčių ,,pabarimus“, direktyvas ir lobistinę veiklą platinant priešprigimtines ,,teises“ (gėjų/lesbiečių ,,vedybas“, negimusių vaikų ir senelių žudymą (abortai/eutanazija), pedofiliją su vaikais nuo 14m.) Korupciniai įstatymai, nesąžiningi pareigūnai, neužkertantys girtavimo, pornografijos ir paleistuvystės plitimo,- dar daugiau, nei sovietmečiu stumia mūsų jaunimą ir ne tik į degradaciją, bet ir iš Lietuvos.

Josephas Ratzingeris straipsnyje ,,Europos siela“ (Bažnyčios žinios 05.05.11) rašė: „ Komunistinės sistemos žlugo, pirmiausia dėl savo klaidingo ekonominio dogmatizmo. Tačiau labai noriai išleidžiama iš akių, kad jas pražudė gilesnės priežastys: panieka žmogui, moralės pajungimas sistemos poreikiams ir jos ateities pažadai.“ „Tikroji katastrofa – ne ekonominė; tikroji katastrofa – tai sielų nuniokojimas, moralinės sąmonės sugriovimas“. „...prievartos plitimas, bėgimas į narkotikų prieglobstį, korupcijos didėjimas leidžia mums gyvai pajusti, kad vertybių nuosmukis turi materialinių padarinių ir kad būtina pasukti priešinga kryptimi“.

Moralė ir vertybės – tai tautos širdis, valstybės išlikimo sąlyga. Kokios jos dabar? Jaunimo, valstybės ateities, pirmutinė moralė yra seksas, o aukščiausia vertybė – pinigai. Mažai liko tikinčių Tiesa, Sąžine (mokiniai klausia, o kas yra sąžinė?), Dora, Laisve. Ko gero, viena iš priežasčių tokios jaunimo būklės netramdoma amorali komercinė TV, kita - dar neišsibolševikinusi, patriotiniam – doroviniam auklėjimui alergiška mokykla.

Prezidentas pažymėjo, kad viena iš pagrindinių grėsmių valstybei – demografinė krizė. Moterys sako: „duokit pinigų, tada gimdysim“. Bet, žinia, žmogui pinigų niekada nebūna gana. Tai parodė milijonierių veržimasis į Seimą. O kuo moterys geriau gyvens, tuo dar mažiau gimdys – tai įrodo turtingiausių vakarų šalių, ypač Vokietijos ir Japonijos pavyzdžiai. Arba Lietuvos turtuolių bevaikės šeimos. Demografinė krizė- tai tiesioginė pasekmė moralinio žlugimo. Pranas Vaičaitis rašė: ,,Ir grakščios tos šalies merginos/Ten žydi vis kanopuikiau.(...) Kaip tąsyk mergos veidą skaistų/Prie rūtų lenkia kvepiančių/Dainuodamos jas meiliai laisto,/Lelijų skinas žydinčių.“ Arba Sonetuose: ,,Kada iš daugelio vaikinų,/Skaisčių, gražių kaip obuoliai“. Dabar Lietuvos mokykloje tik su žiburiu rasi vieną kitą merginą ar vaikiną, kurie norėtų iki santuokos išlikti skaistūs. Tai tikrai neprisideda prie asmens-šeimos-tautos-valstybės pamatų tvirtumo. (LPL, ŽIV/AIDS, vaikų nėštumai, vieniša motinystė, abortai, nevaisingumas, prekyba moterimis). Stipriausia pasaulio galybė – JAV tai jau seniai suprato ir kasmet skiria daugiau, nei po 50 000 000 dolerių skaistumo, abstinencijos ugdymo programoms.

Laisvės paminklas buvo pastatytas aikštelėje prieš bažnyčią, ant bažnyčios žemės. Tai nebuvo atsitiktinumas. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje  ėjo drauge su tauta. Pirmosios ligoninės, pirmosios mokyklos, pirmasis universitetas buvo prie bažnyčių, išlaikomas bažnyčių. DLK kvietėsi į Lietuvą ne tik pirklius, bet ir vienuolius, kunigus, kad ugdytų vertybes, stiprintų moralę. Bažnyčia buvo valstybingumo, sąmoningumo vienas iš stipriausių veiksnių. Todėl visi okupantai (o dabar kolaborantai) niekino ir naikino Bažnyčią. Napoleonas laikė bažnyčiose arklius, švedai plėšė, maskoliai degino, uždarinėjo bažnyčias ir vienuolynus (Kražių ir Kestaičių bažnyčių gynyba). Bolševikai bažnyčias vertė sandėliais, uždraudė vienuolynus, ištrėmė į Sibirą daug kunigų ir vienuolių. Po II p.k. komunistinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje tautos laisvės kovos priešakyje stojo Bažnyčia. Daugeliui kunigų teko net palikti kaulus Rusijos platybėse. Ne šiaip sau įvairūs okupantai ir kolaborantai pirmiausia naikino moralę ir valstybingumą palaikančias vertybes. Pvz. Hitleris užkariautose šalyse platino pornografiją, o Vokietijoje griežtai draudė.

SSSR (CCCP) po II p.k. okupavusi Lietuvą, Lapėse pirmiausia ėmė ieškoti žmogaus, kuris nupjautų Laisvės paminklo viršuje esantį kryžių. Šį juodą darbą padarė stribas Filipavičius. Bepjaunant kryžių, lūžo pjūklelis ir praradęs lygsvarą Filipavičius nukrito ir užsimušė. Jį greitai slapta kažkur palaidojo. Vietoj kryžiaus tarybinė valdžia ant laisvės paminklo viršaus uždėjo Stalino biustą. Po Stalino kulto paminklą užkasė gretimame kieme.

Prieš 16 metų Lietuva atgavo nepriklausomybę. Kaip nepriklausoma, sava valstybė atsidėkojo Bažnyčiai? Ogi konfiskuodama Bažnyčios žemę. Jei po karo okupantai dar paliko Bažnyčiai 3 ha, tai prieš kelis metus nepriklausomos valstybės vyriausybė išleido ,,ukazą“, pagal kurį Bažnyčiai žemės paliekama tik tiek, kiek reikia pastato eksploatacijai. (LR vyriausybės 2003-07-15 nutarimas Nr. 925 (Žin. 2003 Nr. 71-3239) Nei vieni Lietuvos okupantai taip nesielgė su Bažnyčios žeme.

2005-6 metais Lapių miestelio (Kauno r.) žmonės, surinkę daugybę parašų, kreipėsi į įvairias valdžios instancijas, kad būtų atstatytas Laisvės paminklas. Kauno r. Centrinio vartotojų kooperatyvo pirmininkas Algirdas Ruzgys, (tel. 363577) kuriam priklauso kooperatyvo parduotuvė ir tas garažas, pasiūlė už 30 000 litų leisti nugriauti jiems nereikalingą griozdą.

Kauno rajono ir Seniūnijos pajėgomis (ačiū jiems) siūloma paminklą atstatyti prie pat kapinių tvoros, lygiagrečiai kiek toliau stovinčiam kapinių šiukšlių konteineriui. Arba prieš seniūniją. Kažin ar sovietų valdžia taip elgtųsi, jei ten būtų buvęs pvz. Lenino paminklas ir jį būtų nugriovę vokiečiai ir užstatę garažą? Ar jis nebūtų atstatytas senoje, garbingoje vietoje?

Matome didžiulę vertybių krizę. Laisvės paminklas yra Laisvės simbolis. Kad jis puoštų visą miestelį, kad jis būtų visų matomas, o ne nugrūstas prie tvoros, kad pašalinti vaizdą darkantį garažą,- nėra pinigų. O pvz. po Kauno r. savivaldybės rinkimų 2000 m. meru tapus Petrui Mikelioniui, buvo atleista virš 40 žmonių ir jiems išmokėta pusė milijonų litų kompensacijų. Pinigų tam reikalui buvo sočiai. Panaši padėtis, manau, yra ir kitur. Tokie įstatymai: valstybės lėšų kompensacijoms yra, Laisvės paminklui atstatyti senoje vietoje nėra.

 Veronika Sandonavičiene, gyvenanti Daugėliškio km, Vilkijos seniūnijoje parodė vietą, kur yra užkastas bolševikų nugriautas Laisvės paminklas. (Tarp Chšanavičių ir Tervydžių namų mokyklos gt.) Ponia Veronika pateikia keturis faktus. Kad šalimais esančiame name gyveno tokia tai moteris. Tos moters anūkas tai patvirtina. Kad tame name buvo paštas – tai tikras faktas. Kad Lapių bažnyčios kalno pakriūtėje buvo užkasti nužudyti partizanai. Vietiniai tai patvirtina. (Tuomet bus reikalinga ekshumacija). Jei trys iš keturių faktų teisingi, reiškia ir jos tvirtinimas, kad ten yra užkastas ir 60 metų išgulėjęs po žeme  paminklas – tikras faktas. 

Lapių mokyklos muziejuje yra eksponuojama plokštė nuo Laisvės paminklo, kurią rizikuodamas dideliais nemalonumais išsaugojo nusipelnęs mokytojas - kraštotyrininkas Bronius Šukys.

Ar paminklas bus atstatytas senoje savo vietoje, ar ne? Ką nuspręs valdininkai ir atsakys Seimo pirmininkas? Kas ims viršų: ar medžiaginiai-piniginiai išskaičiavimai, ar teisingumo, pagarbos Laisvei vertybės? Ateitis parodys, palaukime.  

Iš mokytojo Broniaus Šukio knygos /mašinraščio/ ,,Lapės - miestelis prie Neris“ Kaunas 1991.

Išniekintas paminklas

Lapių pačiame centre gunksojo didelis Stalino paminklas, primenantis, kad 1948 m. Lapėse buvo įkurtas pirmasis Kauno r. kolūkis, pavadintas Stalino vardu. Kai šio tirono kultas pagaliau susilaukė kracho, nuo paminklo nusuko Stalino galvą, ir vienas komjaunuolis (per prievartą, dabar jau miręs) ją nudaigojo. visa tai įvyko 1956 m. pagal dėsnį ,,Tai, kas gali sulūžti, būtinai sulūš“. Begalvis paminklas dar ilgai stūksojo. Pagaliau buvo ,,nunuogintas“, tinkas nuluptas, ir visi išvydo įspūdingą Lietuvos Nepriklausomybės paminklą, tik be kryžiaus. pačiame priešakyje auksinėmis raidėmis žėrėjo plokštėje įrašas:
         ŽUVUSIEMS
UŽ LIETUVOS LAISVĘ
         1918-1928 m.
Buvo dar ir kitos dvi plokštės su įrašais. Vienoje jų ,,Pro patria“ (už tėvynę). Koks įrašas trečioje plokštėje - neatsimenama. Paminklas - trikampė smailėjanti prizmė, kurios šonuose šventinimo metu buvo pasodinti du ąžuoliukai. Jie, dideli ir gražūs, ir šiandien tebežaliuoja, nors šaknys kelio asfaltu užpiltos. Monumentas sucementuotas iš pačių gražiausių lapių laukų akmenų.
    Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti tą paminklą 1928 m. pastatė vietos šaulių būrys. Viršuje vieno lapiečio kalvio padirbtas dailus kryžius, kiek žemiau - Vytis.
    Kai paminklas liko be Stalino ,,marškinių“, išsigando Lapių komunistai, išvydę paslėptą Lietuvos laisvę. Tuoj nuplėšė įrašus. Dvi plokštės su įrašais man, kaip muziejininkui mėgėjui, pavyko nučiuopti ir paslėpti. Iškasė gilią duobę ir į ją įvertė paminklą. Tačiau paminklo postamento vienas kampas liko kyšoti. Ilgai dar daužė didžiuliais kūjais, kol tą kampą nukapojo. Statant naujus kooperatyvo parduotuvės pastatus, tas paminklas pateko po sandėlio pamatais. Čia paminėtą pirmąją plokštę paslėpiau prie savo buto pamatų; kitą - prie kelio į mokyklą krūmuose. Kitą ankstų rytą kelią platino, ir plokštė pateko į kelio plotą. O pirmoji plokštė gerai išsilaikė. Man paprašius, ją mokiniai 1990 12 10 nugabeno į mūsų mokyklos kraštotyros muziejėlį, mano įsteigtą 1951 m. Patenkindamas tų mokinių prašymą, čia įrašiau atminimui savo neužmirštamų talkininkų pavardes: Edvardas Paulauskas, gim. 1975 06 20, ir Deivydas Ališauskas, gim. 1977 07 26.) Toji plokštė tamsaus granito: aukščio -35 cm, pločio - 42 cm, storio - 8 cm; plokštės viršus apvalainis.
    Kitados lapiečiai labai mėgdavo fotografuotis prie savojo paminklo. Tokių nuotraukų surinkta mokyklos muziejėlyje. Šiuo metu lapiečiai nori tą monumentą iškelti iš žemės ir atnaujinti. Apie paminklo išniekinimą buvo rašyta spaudoje (pvz. A. Vaičiaus straipsnis su fotonuotrauka iš muziejėlio, pavadintas ,,Kryžius ir Stalinas -ant vieno postamento“, Kauno r. laikraštis ,,Tėviškės žinios“, 1989 07 27, Nr 88).
    Nepriklausomos Lietuvos laikais Lapėse buvo įsikūręs pulkininkas Antanas Merkys, žymus visuomeninis, politinis bei diplomatinis valstybės veikėjas, buvęs paskučiausias suverenios Lietuvos respublikos Ministras pirmininkas, 1940 m. išvežtas ir nukankintas Sibire. Lapių parke yra 1991 03 25 pastatytas ir iškilmingai atidengtas Šv. Antano šventėje klaipėdiečio skulptoriaus Gintauto Jonkaus paminklas didžiajam Lapiečiui. Postamente parašyta:
ANTANAS MERKYS
    1887-1955
Buvęs Nepriklausomosios Lietuvos Ministras Pirmininkas.
Kitame šone žodžiai:
Iš atgailos, iš aimanų,/ iš šauksmo pranašų:/ - ,,Rasokite dangūs!“/ Šviesa atėjo/ Atpirkimo aukai... A. Miškinis.

Taip dabar (2007 01 21) atrodo Laisvės paminklo vieta.

Laiškas, kuriuo 2007 m. pradžioje buvo prašoma pagalbos:

PAGALBOS PRAŠYMAS                                                                 2007 01 13

Dėl Lapių Laisvės paminklo atstatymo

Kauno r. Lapių mst. gyventojai jau 16 metų negali atstatyti aikštėje prieš bažnyčią stovėjusio Laisvės paminklo. Ne vieną kartą buvo kreiptasi į įvairias instancijas: Lietuvos Respublikos prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką, Respublikos ministrą pirmininką, Kauno apskrities viršininką, Kauno r. Savivaldybę, Kauno r. Savivaldybės Tarybą, Kauno r. merą, Lapių seniūną. Įvairiais metais buvo surinkta šimtai parašų valdžios vyrams. Reikalai iš vietos nepajudėjo iki šiol. Kauno r. meras Leonardas Gineika sako, kad pagal įstatymus Savivaldybė negali pirkti garažo. Lapių seniūnas Rimas Stankus padarė paminklo projektą. Bet tiek Kauno r. meras, tiek seniūnas sutinka perstatyti paminklą tik prie tvoros, netoli kapinių šiukšliadėžės arba prie seniūnijos. Visų istorikų, paveldo specialistų, kraštotyrininkų nuomone, paminklas turi būti atstatomas ne prie tvoros, ne prie seniūnijos ar dar kažkur, bet ten, kur jis stovėjo ir turi stovėti, - senoje garbingoje vietoje. ,,Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys pritaria Lapių laisvės paminklo atstatymui jo ankstesnėje vietoje priešais bažnyčią.“ Pasirašo Alytaus teritorinio padalinio vedėjas, l.e. Kauno teritorinio padalinio vedėjo pareigas – Vytautas Kolesnikovas. 2007-01-09 Nr. 2K-08.

Laisvės paminklas buvo pastatytas prie bažnyčios ant bažnyčios žemės 1930 m. Prie paminklo pokaryje buvo palaidoti Eigirgalos miške po lėktuvo katastrofos žuvę 7 rusų karo lakūnai. (...).Vietoj kryžiaus tarybinė valdžia ant laisvės paminklo viršaus uždėjo Stalino biustą. Po J. Stalino mirties paminklą užkasė gretimame kieme. Veronika Sandonavičiene parodė vietą, kur yra užkastas bolševikų nugriautas Laisvės paminklas. (Tarp Chšanavičių ir Tervydžių namų mokyklos gt.). Šį liudijimą gali patvirtinti korporacijos ,,Matininkai“ skyriaus viršininkas Algirdas Sandonavičius. (tel. 8-37-225480) Lapių mokyklos muziejuje yra eksponuojama plokštė su užrašu nuo Laisvės paminklo, kurią rizikuodamas dideliais nemalonumais išsaugojo nusipelnęs mokytojas - kraštotyrininkas Bronius Šukys.
Paminklo vietoje buvo  užstatytas garažas, kuris dabar yra beveik nenaudojamas ir darko visą aplinką. Prieš kelis metus kooperatyvas garažą privatizavosi. Kauno r. Centrinio vartotojų kooperatyvo pirmininkas Algirdas Ruzgys (tel. 363577), kuriam priklauso kooperatyvo parduotuvė, o dabar ir tas garažas, pasiūlė už 30 000 litų kompensaciją leisti nugriauti jiems nereikalingą griozdą. Garažas, iš tiesų, yra naudojamas. Jo priedangą pamėgo Lapių gyventojai ir aplinkinių sodų bendruomenių nariai, sergantys lėtiniu alkoholizmu. Aplink pilna butelių, stiklo šukių ir gamtinių homo sapiens atliekų. Nuo šios vietos eina bjauriausi kvapai ir dvokas. Ir visa tai prie unikalaus kultūros XVI a. pr. paminklo, kurį lanko turistai, vos pora žingsnių nuo kapinių, pačiame miestelio centre!

Lapių miestelio gyventojai yra nepelnytai skriaudžiami, nes:

1. Kenčia nuo šalimais esančio šiukšlyno, į kurį vežamos visos Kauno rajono ir Kauno miesto gyventojų šiukšlės. Nuo šiukšlyno eina bjaurus kvapas; varnos, suskridusios iš visos Kauno apskrities, šiukšlių atliekas išmėto gyventojams į kiemus. Valdžia neatsižvelgė į gyventojų prašymus laikytis šiukšlyno projektavimo metu suprojektuoto aplinkkelio ir daugiatonės šiukšliavežės net šventomis dienomis veža savo krovinį per miestelį. Dėl to eismas labai intensyvus, daug triukšmo ir nuodingų išmetamųjų dujų. Nuo vibracijos trūkinėja namų sienos. Kaip kompensacija gyventojams įdėti plastikiniai langai, nemokamai išvežamos šiukšlės. Bet Lapių gyventojai mielai perleistų savo šiukšlyną bet kuriai seniūnijai su visomis lengvatomis. T.y. smulkios lengvatos neatstoja daromos žalos.

2. Jau daugiau nei 10 metų  kviečiamos komisijos, rašomi raštai į įvairias instancijas dėl Lapių Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčios atraminės sienelės ir bokšto smailės kritinės avarinės būklės likvidavimo. 2003 09 01 aplinkos ministro įsakymu Nr. 441 buvo sudaryta komisija Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastato techninės būklės įvertinimui. Komisiją sudarė: Vaclas Leonavičius, Ramutis Pranas Balsevičius, Gintautas Grušauskas, Vidmanta Kazimiera Poškaitienė, Robertas Skrinskas, Regimantas Šimkus, Irena Vaškelienė. Komisija savo išvadose siūlė: 1. Parengti projektą ir atlikti darbus avarijos grėsmei pašalinti. 2. Užbaigti atraminės sienutės ir šlaitų tvarkymo darbus. Kauno Paminklų Restauravimo Projektavimo institutas pagal Kultūros Paveldo Departamento užsakymą yra parengęs bokšto smailės  restauravimo projektą. Projekto autorius Kęstutis Bubnaitis. Tačiau lėšų nei Savivaldybė, nei Vyriausybė neskyrė. Motyvuoja sutartimi su Vatikanu. Atseit, spręs dvišalė komisija kam skirti, kam neskirti lėšas. Pati parapija seniai būtų pastačiusi naują bokšto smailę ūkio būdu, bet jai taip daryti neleidžiama. O Lapių bažnyčia yra statyta 1620 m. ir yra 12 bažnyčia Lietuvoje pagal amžių.

3. Į bažnyčią daugiausia ateina močiutės. Tai nusipelniusios Lietuvai motinos, savo darbais ir naujos kartos auginimu, auklėjimu, nutiesusios kelią mums į šiandieną ir ateitį. Jos sukūrė materialinį ir dvasinį produktą, kuriuo visi dabar naudojasi. Deja, žiemos laiku, kai anksti temsta, bažnyčia, takas per kapus į bažnyčią, net automobilių stovėjimo aikštelė prie bažnyčios skendi tamsoje. Nemažai Kauno r. bažnyčių, keliai ir aikštės prie bažnyčių yra apšviesti. Deja, apie Lapių bažnyčią to nepasakysi. Kodėl pats žymiausias Lapių objektas skendi tamsoje, kai tiek daug net šunkelių yra apšviesti? Kodėl taip paniekintas senas, pagyvenęs žmogus, turintis tamsoje grabaliotis, kad patektų į Dievo namus?

4. Visose žydų šaudymo, kankinimo vietose yra memorialinės lentelės, kurias pastatė ir seniūnijos, savivaldybės. Prie Laisvės paminklo buvo sumesti ir Lapių bažnyčios pakalnėje užkasti Laisvės kovotojai. Nepriklausomos valstybės valdžia nepriklausomybės kovotojams jokio žymenio 16 metų nestato.

Lapių miestelis yra garsus savo praeitimi. Savo paveldu. Savo istorija. Čia yra pilies griuvėsiai, buvo Lietuvos ministro pirmininko A. Merkio dvaras, Yra unikalus gamtos paminklas – apie 100 metrų ilgumo šimtamečių liepų alėja. Buvo Laisvės paminklas....
Lapių miestelio gyventojai yra nepelnytai skriaudžiami, kai per 16 metų valdžia negali surasti lėšų Laisvės paminklo atstatymui.
Ar lėšų nėra todėl, kad dėl šiltos žiemos nereikia valyti ir to kelio, kuriuo kasdien vežamos visos Apskrities šiukšlės ir kuris žiemos metu kasdien buvo valomas ir barstomas kelis kartus per dieną?
Ar lėšų nėra todėl, kad Lapės neša viso rajono ir miesto šiukšlių naštą?

Ar lėšų nėra todėl, kad Lapės yra provincijos miestelis, toli nuo Vilniaus.
Ar lėšų nėra todėl, kad Laisvė, Nepriklausomybė, paaukotos gyvybės už laisvę - jau nebe vertybės dabartinėje valstybėje?

Prašau Jūsų nelikti nuošalyje ir paremti ilgametes visų užmirštų lapiečių pastangas atstatant Laisvės paminklą.

Prašau visų miestelių, kaimų ir miestų, kuriuose jau atstatyti laisvės paminklai, kryžiai ir koplytstulpiai žmones solidarizuotis su visų užmirštais lapiečiais ir savo balsu, laišku, skambučiu į atitinkamą instituciją paremti Lapių Laisvės paminklo atstatymą.

Su pagarba, Lapių klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas


Dėl Laisvės paminklo tariasi Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, Kauno r. meras L. Gineika ir parapijiečiai. 2007 01 24

Kauno r. mero L. Gineikos  ir Lapių seniūno R. Stankaus su seniūnijos bendruomene pozicija - statyti paminklą prie seniūnijos. Parapijiečių ir klebono pozicija - atstatyti aikštėje prieš bažnyčią. Ir štai kodėl. Prie seniūnijos jau stovi A. Merkio paminklas. Prie seniūnijos moderniška mokykla ir pastatai,- XIX a. stiliaus paminklas ten netiks. Prie seniūnijos švaru, gražu ir kas savaitę trumpai kerpama žolė. Jei paminklas būtų statomas prie seniūnijos, - kažkokio papildomo grožio Lapėms neprisidės. O tas šašas, pūlinys, votis - prieš bažnyčią ir toliau skleis dvoką, bjaurų kvapą ir gadins visą vaizdą. Perkelkime tą griozdą prie Domeikavos ar bet kurios kitos bažnyčios, - iš karto visi pamatys, kas tai per civilizacija. O jei tas šašas, pūlinys, votis būtų išpjauta iš Lapių kūno ir toje vietoje būtų atstatytas Laisvės paminklas, - Lapės išgražėtų. Atsivertų XVII a. pr. bažnyčios vaizdas. Lapių senamiestis įgautų istorinio centro kontūrus. Tai būtų svarbus nacionalinės tradicijos ypatingo gyvybingumo objektas, reikšmingą krikščionišką - tautinį paveldą reprezentuojanti vieta, svarbi Bažnyčiai ir valstybei istorinių įvykių bei garsiausių asmenų veiklos liudytoja. Tai būtų naujas kultūros centras, apibudinantis šios vietos savitumą ir vertę bei leidžiančiais giliau, pilniau ir įvairiapusiškiau suvokti svarbiausių mūsų krikščioniškosios kultūros ženklų istorinę prasmę, religinę reikšmę ir šiandieninę svarbą.

Paveldo raštas      Kooperatyvo raštas   ATGAL     Pagrindinis