2003-08-16

PAREIŠKIMAS  

Dėl ketinimų atimti Lapių bažnyčios nuosavybę

Buvo daug rašyta ir prašyta, kad dabartinė valdžia neatimtų bent tos Lapių bažnyčios žemės, kuri yra prie pat klebonijos. Mokyklai persikėlus, žemė tapo laisva. Ir ją reikia grąžinti tikrajam savininkui. Dabartiniai valdžiai buvo argumentuota ir motyvuota tuo, kad Lapių bažnyčios nuosavybė buvo suaukota įvairaus luomo žmonių ar pirkta iš suaukotų lėšų savos bažnyčios išlaikymui. Žemės nuosavybė išliko keturis šimtus metų. Atlaikė carų okupacijas, atlaikė švedų okupaciją, atlaikė prancūzų okupaciją, atlaikė reformaciją, atlaikė bolševikų okupaciją, atlaikė vokiečių okupaciją, atlaikė sovietų okupaciją (bent ta dalis, kurią dabar ketinama pagrobti). O dabartinė valdžia su atitinkamais pareigūnais gviešiasi į svetimą turtą be jokių skrupulų. Be to, senoji begriūnanti klebonija, yra ant stataus šlaito ir reikėtų ją perkelti kiek aukščiau, bet valdininkai nenori suteikti parapijos žmonėms tokios galimybės – tos žemės negrąžina.

Kauno Apskrities viršininko pavaduotojas Jonas Kurlavičius 2003-08-04 rašte Nr. 4-1161, adresuotame LR Vyriausybei ir Lapių klebonui rašo, kad ,,Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-23 įsakymu Nr. 508 sudaryta komisija, kartu su Kauno apskrities viršininko administracija bei Lapių miestelio bendruomene ir dalyvaujant klebonui Robertui Gedvydui Skrinskui, nagrinėjo klausimą dėl buvusios mokyklos pastatui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ribų ir Kauno rajono tarybai pasiūlė pripažinti netekusia galios tą Kauno rajono valdybos 1998 m. Rugpjūčio 17 d. Sprendimo Nr. 304 ,,(...)“ dalį, kuria nustatyta, kad Lapių pagrindinės mokyklos plotas yra 1,3 ha, siekiant, kad Kauno apskrities viršininkas galėtų patikslinti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus.“

Toks formulavimas yra neteisingas. Protokolas, kurį bendru sutarimu pasirašė minėta komisija iš Kauno Apskrities Administracijos, Kauno rajono savivaldybės ir dalyvaujant Lapių seniūnui, mokyklos direktorei, klebonui ir bendruomenės nariams skamba taip: ,,Nutarta: 1. Kreiptis  į Kauno r. Savivaldybės Tarybą su prašymu performuoti Lapių mst. pagrindinės mokyklos sklypo dydį ir ribas, atsižvelgiant į Bažnyčios Pastoracinės Tarybos 2003-06-26 pareiškimą.“ O tas pareiškimas yra toks: ,,Prašome Lapių bažnyčiai priklausančios žemės neprivatizuoti, palikti bažnyčiai, nes klebonijos pastatas ir kiti ūkiniai trobesiai yra griūvantys. Statiniai stovi ant stataus šlaito, dėl erozijos atsirado skilimai. Bažnyčios Pastoracinė Taryba ketina ieškoti rėmėjų parapijos ir klebonijos namų perkėlimui į aukštesnę vietą. Klebonijoje nėra jokių komunikacijų. Remiantis LR Žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu 2002-11-05 Nr. IX-1171 1str. papildymo 2 dalimi. (Valstybės žinios 112).“  Šį pareiškimą pasirašė daug žmonių.

Iš Kauno r. Tarybos nario, buvusio mero D. Jankausko, kuris patvirtino 1998 m. mokyklos reikmėm žemės sklypo dydį rašto Savivaldybei: ,,Būtų nedora ir neteisinga bažnyčios atžvilgiu prisidengiant nebeatitinkančiais esamos situacijos detaliaisiais planais bei savivaldybės sprendimais siekti sudaryti sąlygas kažkam, ne Lapių bendruomenei, pasinaudoti bažnyčios žeme.“

Viskas doram, sąžiningam ir teisingam žmogui suprantama ir aišku kaip spręsti klausimą- žemę reikia grąžinti teisėtam savininkui. Tačiau Kauno Apskrities Administracija atmeta labai plačių interesų grupių   komisijos protokolo išvadas ir pasiremdama LR vyriausybės nauju 2003-07-15 nutarimu Nr. 925 (Žin. 2003 Nr. 71-3239) daro tokį sprendimą: ,,Siūlome Jums, vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai kreiptis į Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno r. Žemėtvarkos skyrių dėl faktiškai naudojamo bažnyčios žemės sklypo įteisinimo. Viršininko pavaduotojas Jonas Kurlavičius.“  (Kalba citatose netaisyta).                                               (tęsinys kitame lape)

Kaip matome, Jonas Kurlavičius visiškai nepaiso nei Lapių bendruomenės poreikių, nei komisijos išvadų.

Lapių bendruomenė nesitikėjo tokio barbariško sprendimo. Kodėl barbariško? Nes kaip buvo Lapių seniūnijoje surašytame 2003-06-26 pareiškime minima: ,,Statiniai stovi ant stataus šlaito...Klebonijoje nėra jokių komunikacijų...“. T.y. valdžios biurokratai XXI a. palieka Lapių kleboniją be vandens ir kanalizacijos įsirengimo galimybės. Vandentiekio vamzdžius dar galima būtų nutiesti, bet pagal įstatymus ir gamtos apsaugos reikalavimus kanalizacijos nuvedimą į pakalnę daryti griežtai draudžiama. O statyti nuotėkų surenkamuosius šulinius stačiame šlaite ir prie jų privažiuoti, kad galima būtų išsiurbti, yra neįmanoma. Pasiremdama naujuoju vyriausybės nutarimu dėl bažnytinės žemės, Apskrities administracija tiek nurėžia žemės, kad bus neįmanoma atvežti su sunkvežimiu net anglių ar malkų į sandėliuką. O trūko tik paprasto žmogiškumo: pasiūlyti vyriausybei, atsižvelgiant į komisijos išvadas ir Lapių gyventojų pageidavimus bent specialiu potvarkiu grąžinti parapijai tuos 0,3 ha žemės.

Kauno Apskrities viršininko administracija nors elgiasi teisėtai, bet neteisingai. Naciai, šaudę žydus, t.p. elgėsi legaliai, bet neteisingai ir dėl to vėliau buvo teisiami. Tvarkos ir valstybės pamatas yra teisingumas.

Aš, kaip Lapių katalikų bendruomenės vadovas ir bažnytinės žemės administratorius morališkai ir teisiškai negaliu kreiptis į Žemėtvarkos skyrių ir prašyti, kad suteiktų bažnyčiai tik ,,vos ne po pastatais“ esančią žemę. Nes tuo prašymu pripažinčiau šio kreivo vyriausybės nutarimo teisėtumą ir tuo pačiu netekčiau nuosavybės į likusią bažnyčiai priklausančią žemę. Vyriausybės nutarimas vadinasi ,,Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklės.“  Bažnyčios žemė nėra valstybės žemė, kaip bet kurio kito savininko. Šiuo nutarimu vyriausybė iš tiesų konfiskuoja jai nepriklausantį objektą. Tai matyti ir iš to, kad pasiglemžtas daiktas turi būti grąžinamas, o ne ,,suteikiamas“.  Mūsų liaudis tokiam veiksmui turi ir tikslų žodį: šventvagystė. Manau, kad nei vienas klebonas neturėtų savo parašu ir prašymu įtvirtinti bažnytinės žemės konfiskavimą.

Dabartinės vyriausybės negalima kaltinti godumu: žydams nuosavybę ketinama grąžinti. Bet kodėl katalikai atsidūrė podukros vietoje?

Lietuvoje yra 80% katalikų, bet nėra institucijos, kuri stotų ginti tikinčiųjų teises.

Žiniasklaida turėtų priminti žmonėms, kad vogto daikto pirkėjas neįgauna teisių į vogtą daiktą, o tik praranda ir pinigus ir daiktą. Reiktų informuoti tuos, kurie ketina privatizuoti bažnytinę žemę – vogtą nuosavybę reikės grąžinti.

Jei Bažnyčiai žemė yra nereikalinga ar jos per daug, reikėtų palikti tą klausimą spręsti pačiai Bažnyčios vyresnybei ar atskirų parapijų bendruomenėms. Negi dar nepraėjo tie laikai, kai partija už mus viską sprendė.

Su pagarba

Lapių klebonas kunigas Robertas Gedvydas Skrinskas